Author Archives: Admin

Sveiki atvykę į dejure.lt – profesionalių teisinių paslaugų svetainę.

Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims teikiame toliau išvardintas paslaugas:

• Teisinės konsultacijos

Teisinės konsultacijos teisminių ginčų, bylinėjimosi, arbitražo, darbo teisės, intelektinės nuosavybės, nekilnojamojo turto teisės, bankroto ir restruktūrizavimo teisės, įmonių teisės, konkurencijos teisės, viešųjų pirkimų teisės, teisinių ginčų, mokestinių ginčų, administracinės teisės, sutarčių teisės, maisto teisės, transporto teisės srityse ir kitais teisiniais klausimais. 

• Procesinių dokumentų rengimas

Rengiame ieškinius, atsiliepimus, dublikus, triplikus, apeliacinius, kasacinius skundus, pareiškimus – visus procesinius dokumentus. 

• Atstovavimas

Atstovaujame klientams teismuose, darbo ginčų komisijose, notarų biuruose, bankuose, kitose institucijose, verslo susitikimų metu. Kalbame lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Sutarčių rengimas/teisinis vertinimas

Greitai ir kokybiškai parengsime Jums reikalingą sutartį: Investavimo sutartį (investavimo sutarties pavyzdys: Investavimo sutartis), akcininkų sutartį, darbo sutartį, rangos sutartį, bendradarbiavimo sutartį, patalpų nuomos sutartį ir kt.

• Skolų administravimas 

Patarsime dėl geriausio būdo skolai susigrąžinti ir atliksime visas procedūras nuo neteisminių iki teisminių: kreipsimės į skolininką pateikdami pretenziją ir raginimą susimokėti, vėliau pateiksime teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir, jei skolos vis dar nepavyktų susigrąžinti – pateiksime ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Kliento patogumui, jei reikia, pirmiausiai suteiksime klientui visą informaciją apie skolininko mokumą, turimą turtą, jo turtui taikomus areštus ir kitą informaciją.

• Įmonių steigimas

Steigiame įmones Lietuvoje ir kitose šalyse. Kadangi bendradarbiaujame su užsienio kolegomis, galime patarti arba įsteigti įmonę bet kurioje ES ir ne ES valstybėje.

• Įmonės registracijos dokumentų tvarkymas

Visų įmonės registracijos dokumentų tvarkymas ir pateikimas valstybinėms institucijoms.

• Įmonės adreso keitimas/adreso suteikimas

Suteiksime adresą naujai steigiamai įmonei arba pakeisime esamą. Tam gausime visus reikalingus dokumentus: pažymas, sutikimus registruoti juridinio asmens buveinę ir kt.

• Įmonės registravimas PVM mokėtoju

Įmonės veiklos rodikliams viršijant įstatymo numatytą ribą asmeniui (tiek juridiniam, tiek fiziniam, vykdančiam individualią veiklą) kyla prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju. PVM mokėtoju registruojamasi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Turėdami daug patirties, tai atliksime per trumpą laiką.

• Įmonių likvidavimas

Greitai ir profesionaliai atliekame įmonių likvidavimo paslaugas. Turėdami daug patirties, įmones likviduojame ypač greitai ir kokybiškai. 

• Prekės ženklo registravimas

Padėsime įregistruoti prekės ženklą Lietuvoje ir ES. 

• Teisinių išvadų/konsultacijų rengimas

Jei planuojate investuoti ar plėtoti verslą kitoje šalyje ar planuojate veiklą, dėl kurios teisinio reglamentavimo nesate tikri, paruošime Jums teisinę išvadą bet kokiu teisiniu klausimu, kuriuo galėsite vadovautis tolesnėje veikloje. Bendradarbiaujame su daugelio ES šalių teisininkais, pasiruošusiais padėti spręsti teisinius klausimus kitose ES šalyse.

________________________________________________________________________________________

Trumpai apie mus:

Esame specialistai, sukaupę daugiametę patirtį įvairiose teisinėse institucijose, įmonėse, notarų biuruose ir advokatų kontorose.

Turime teisę atstovauti klientams teisme, arbitraže, darbo ginčų komisijose, ir kt., bendradarbiaujame su notarų biurais, antstoliais.

Teikdami paslaugas, siekiame klientui optimaliausio sprendimo, naudojame pažangiausias technologijas, daugelį darbų atliekame naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis (EPP – Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, MANO VMI, Registrų centro savitarną ir kt.), todėl po vieno susitikimo su klientu toliau darbus atliekame bendraudami el. paštu ar telefonu, o visą dokumentaciją, susijusią su jūsų klausimu, galima tiesiog mums atsiųsti elektroniniu būdu – taip taupomas laikas ir mūsų klienų lėšos.

Už suteiktas paslaugas išrašome sąskaitas (ne PVM), o teisminio ginčo atveju visada išlaidas prašome priteisti iš kitos ginčo pusės.

 _______

Dėl teisinių paslaugų teikimo prašome teirautis telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ar galima maisto produktus ir pavojingą krovinį gabenti kartu, gabenant tarptautinio vežimo keliais?

Taip, tačiau įsitikinus, ar nekyla taršos grėsmė; ar gabenami maisto produktai ir kiti dalykai yra efektyviai atskirti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017 ieškovė prašė priteisti nuostolius dėl krovinio (maisto produktų) sugadinimo, kadangi maisto produktai buvo gabenami kartu su akumuliatoriais bei nesilaikant CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004 neįtvirtina absoliutaus draudimo vežti maisto produktų su kitais dalykais, tačiau nustato tokius ribojimus:

1) maisto produktai negali būti vežami su kitais dalykais, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė;

2) jei maisto produktai pervežami su kitais dalykais, jie turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų. Reglamentas 852/2004 nedetalizuoja sąvokų „taršos (kuri apibrėžiama kaip rizikos egzistavimas arba atsiradimas) grėsmė“ ar „efektyvus atskyrimas“.

Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, ar kyla taršos grėsmė, ar gabenami maisto produktai ir kiti dalykai yra efektyviai atskirti.

Aukščiausiasis teismas nurodė, kad teisės aktų reikalavimai įpareigoja, jog ginčo maisto produktai būtų gabenami gamintojo nurodytoje temperatūroje. Kasacinis teismas pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IX skyriaus „Maisto produktams taikomos nuostatos“ 5 punkte nurodyta, kad žaliavos, ingredientai, tarpiniai ir gatavi produktai, dėl kurių gali veistis patogeniniai mikroorganizmai ar susidaryti toksinai, negali būti laikomi temperatūroje, kurioje juos laikant jie gali kelti riziką sveikatai. Negalima pertraukti šalčio grandinės. Tačiau ribotą laiką leidžiama praktiniais sumetimais nesilaikyti temperatūros kontrolės maistą ruošiant, vežant, kraunant į sandėlius, dedant į vitrinas ar pateikiant vartotojui, jeigu toks temperatūros režimo nesilaikymas nekelia rizikos sveikatai. Taigi, tam tikras nuokrypis nuo temperatūros režimo vežant maisto produktus pagal teisės aktus yra galimas, jei nekelia rizikos sveikatai.

Pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama priteisti nuostolius dėl krovinio (maisto produktų) sugadinimo, krovinio sugadinimo faktą įrodinėjo tokiomis aplinkybėmis: 1) krovinys (maisto produktai) buvo gabenamas kartu su akumuliatoriais ir dėl to maisto produktai sugedo; 2) krovinys (maisto produktai) buvo gabenamas nesilaikant CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo ir dėl to maisto produktai sugedo.

Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje konstatavo, kad apžvelgiamu atveju, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka ginčo maisto produktų gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, galima laikyti, kad CMR važtaraštyje nurodytos temperatūros nesilaikymas reiškia ginčo maisto produktų nesaugumą ir sugadinimą. Tada atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo. Tačiau tuo atveju, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra nesutampa su gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatyta temperatūra, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, turi būti vertinama, ar buvo nukrypta ir nuo gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytos temperatūros, kurioje jie išlieka saugūs visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą). Jeigu nuo gamintojo nustatytos temperatūros nebuvo nukrypta, tada ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad nuokrypis nuo CMR nurodytos temperatūros, įvertinant tokio nuokrypio dydį ir trukmę, yra toks, kad maisto produktai kelia riziką sveikatai ir dėl šių pažeidimų yra nebetinkami naudoti (sugedo).

Byloje prieita prie išvados, kad teismai kiekvienu atveju privalo tirti, ar CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą jų galiojimo laiką.

_______

Atstovaujame vežėjams įvairiose bylose, susijusiose su krovinių, keleivių vežimu keliais, rengiame sutartis, konsultuojame kitais tarptautinio vežimo keliais ir kitais klausimais.

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Gavau dokumentą iš teismo – ką daryti?

Kreiptis į mus el. paštu info@dejure.lt arba telefonu +370 687 66993

Priklausomai nuo to, koks tai dokumentas – teismo sprendimas, nutartis, pranešimas ar kt., patarsime, ką toliau daryti. Jei reikės, padėsime parengti atitinkamą procesinį dokumentą (atsiliepimą, pareiškimą ar kt.).

 

Raktažodžiai: gavau dokumentą iš teismo, gavau teismo dokumentą, gavau teismo dokumentus

Kaip likviduoti įmonę?

Įmonės likviduojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – LR ABĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) emokustatyta tvarka. LR ABĮ 73 straipsnyje numatyta, kad Bendrovė gali būti likviduojama LR CK nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Šie pagrindai numatyti LR CK 2.106 straipsnyje ir jie gali būti tik šie:

1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;

3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis LR CK 2.131 straipsniu;

4) juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis LR CK 2.70 straipsniu;

5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;

6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

7) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis LR CK 2.114 straipsniu.

Sprendimas dėl likvidavimo

Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Juridinio asmens dalyvių sprendimas dėl likvidavimo reglamentuojamas LR CK 2.107 str., kuriame numatyta, jog sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų.

Priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas juridinio asmens dalyvis gavo dalį likviduojamo juridinio asmens turto.

Pranešimas apie likvidavimą

Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta:

1) juridinio asmens pavadinimas;

2) juridinio asmens teisinė forma;

3) juridinio asmens buveinė;

4) juridinio asmens kodas;

5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.

Jei dokumentuose yra minimas juridinio asmens kapitalas, tai turi būti nurodomas įstatinis kapitalas ir apmokėto įstatinio kapitalo dydis.

Apie likvidavimą taip pat pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną šio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Likvidatoriaus išrinkimas

LR ABĮ numatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių.

Likvidatoriaus paskyrimas

Likvidatoriaus paskytimas reglamentuojamas LR CK 2.108 str., kuriame numatyta, jog juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.

Pažymėtina, jog likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.

Juridinio asmens likvidatoriaus atšaukimas reglamentuojamas LR CK 2.109 str., kuriame numatyta, jog Juridinio asmens dalyvių paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali būti atšauktas paprasta juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų dauguma.

Juridinio asmens dalyviai, kurių balsai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, kreditorius, turintis ne mažesnę kaip keturiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų vertės reikalavimo teisę, arba ne mažiau kaip 1/5 visų juridinio asmens darbuotojų turi teisę kreiptis į teismą prašydami pakeisti likvidatorių, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridinio asmens darbuotojų teises.

 Likvidatoriaus pareiga pranešti apie likviduojamos bendrovės statusą

Likvidatorius ne vėliau kaip pirmąją sprendimo likviduoti juridinį asmenį viešo paskelbimo dieną Registro tvarkytojui pateikia dokumentus įregistruoti teisinį statusą „likviduojamas“:

  1. Prašymą įregistruoti teisinį statusą  formas: JAR-1, JAR-TST-1, JAR-LK1.
  1. Sprendimą likviduoti juridinį asmenį.
  1. Dokumentus teikiančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu likvidatorius veikia per atstovą, kartu su dokumentais Registro tvarkytojui turi būti pateikiami atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai.

Likvidatoriaus kompetencija

Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o šio kodekso 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais – nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo įsigaliojimo.

Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos šios knygos VII skyriaus nuostatos.

 Likviduojamos įmonės statuso įgijimas

Nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Likviduojamos bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, be kita ko, turi būti nurodomas jos teisinis statusas „likviduojama“.

Atkreiptinas dėmesys, jog visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą (ne sprendimo priėmimo dienos) datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė kaip sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena.

Taip pat pastebėtina, kad jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

Likvidatoriaus pareigos ir kompetencija

Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti visi šio straipsnio skyriuje “pranešimas apie likvidavimą” (žr aukščiau) nurodyti duomenys.

Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save.

Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui.

Be kitų, likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:

1) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus;

3) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą akcinėje bendrovėje Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume;

4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

5) sudaryti bendrovės likvidavimo aktą. Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;

7) panaikinti bendrovės interneto svetainės adresą, jeigu bendrovė jį turi.

Pastebėtina, kad jei bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.

Likviduojamos įmonės atsiskaitymai

Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis LR CK 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.

Likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis LR CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.

Bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo atlikti visi aukščiau paminėti veiksmai.

Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;

2) pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;

4) trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

Likvidavimo atšaukimas

Sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Sprendimas likviduoti bendrovę negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos bendrovės turto.

Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pastebėtina, jog likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

Likvidavimo procedūros pabaiga

Likvidatorius, atlikęs juridinio asmens likvidavimo procedūras, Registro tvarkytojui pateikia šiuos dokumentus:

  1. Prašymą išregistruoti likviduotą juridinį asmenį forma JAR-4.
  1. Likvidavimo aktą.
  1. Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatytų subjektų, įgaliotų priimti likviduojamų juridinių asmenų dokumentus saugoti, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai perduoti toliau saugoti arba kad perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra;
  1. Dokumentus ir duomenis teikiančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Jeigu likvidatorius veikia per atstovą, kartu su dokumentais Registro tvarkytojui turi būti pateikiami atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai.

Juridinis asmuo išregistruojamas, Registro tvarkytojui gavus nurodytus dokumentus bei Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą JAR-PBA apie juridinio asmens atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais.

_______

Greitai ir kokybiškai atliekame įmonių likvidavimo paslaugas, turime ilgametę patirtį.

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ar legalu naudoti telemetrijos įrenginius įmonės transporto priemonėse?

Taip, tačiau prieš tai įsiregistravus duomenų valdytoju (automatiniu būdu) Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje.

Nuotolinis matavimas (telemetrija, lot. tele – per atstumą) – tai telekomunikacijų sritis, apimanti matavimo duomenų perdavimą per atstumą. Specialūs įrenginiai patalpinami kurioje nors vietovėje pasirinkto dydžio matavimams atlikti, ir iš jų automatiškai yra siunčiami duomenys į centrą (pvz., radijo ryšiu arba telefonu). Matavimo duomenų siuntimui naudojamos radijo sistemos, modemai, internetas bei mobilaus ryšio tinklai. Trumpai tariant, – tai duomenų perdavimo paslauga, dažniausiai naudojama prietaisams stebėti ir valdyti per atstumą. Naudodamiesi šia paslauga, galite ne tik stebėti, bet ir veikti toli nuo jūsų vykstančius procesus, analizuoti duomenis, operatyviai reaguoti į situacijas, optimizuoti procesus, taupyti resursus, užtikrinti savo turto apsaugą.

Vis dažniau telemetrija naudojama įvairiose srityse: transporto įmonėse kavinėse, restoranuose bei prekybos centruose, kur naudojami nešiojami mokėjimo kortelių skaitytuvai, priimami elektroniniu būdu užsakymai ar atsiskaitymai, apsaugos įmonėse, stebinčiose saugomus objektus per mobilųjį ryšį, prietaisų valdymo bei priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse, taip pat telemetrijos įrenginius naudoja privatūs asmenys, kuriems aktualūs mobiliuoju ryšiu paremti šiuolaikiniai apsaugos, pozicionavimo, valdymo sprendimai ir kt.

Tačiau dažnai darbdaviams kyla klausimas – kaip užtikrinti, kad bet koks duomenų, susijusių su darbuotojo veikla darbo metu, fiksavimas ir apdorojimas būtų legalus, neprasilenktų su teisės aktų reikalavimais. O kad taip atsitiktų, reikėtų užtikrinti, kad tokia darbdavio veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui (toliau – Įstatymas).

Vadovaujantis Įstatymu, duomenų valdytojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones.

Duomenų valdytojų pranešimo apie duomenų tvarkymą turinį ir pateikimo tvarką bei registravimo Asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazėje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 262 patvirtinti Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatai ir Duomenų valdytojų pranešimo apie duomenų tvarkymą taisyklės. Vadovaujantis taisyklėmis, duomenų valdytojai, planuojantys tvarkyti asmens duomenis automatiniu būdu, privalo užsiregistruoti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Norėdamas užsiregistruoti į Registrą, duomenų valdytojas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai privalo pateikti pranešimą apie duomenų tvarkymą.

Plačiau apie registravimąsi duomenų valdytoju galima rasti VDAI svetainėje adresu:

https://www.ada.lt/go.php/Duomenu-valdytoju-registravimas853

Registravimasis duomenų valdytoju suteikia pilną teisę darbdaviui, nustačiusiam duomenų tvarkymo ir apdorojimo ribas ir gavusiam tam leidimą, tvarkyti su darbuotojo transporto priemonėje įtaisytais GPS ir kitais telemetrijos principais veikiančiais įrenginiais.

 

_______

Registruojame juridinius ir fizinius asmenis duomenų valdytojais, teikiame konsultacijas su asmens duomenų apsauga susijusiais klausimais, atstovaujame klientams ginčuose, susijusiuose su asmens duomenų apsauga.

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ar galiu įrašinėti privačius pokalbius su kitais žmonėmis, jei įtariu, kad jie gali daryti nusikaltimą?

Taip.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti – asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424-696/2016 pažymėjo, kad joks įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui įrašinėti privačius pokalbius.

Minėtoje byloje asmeniui buvo pasiūlytas kyšis (t. y. padarytas BK 227 straipsnyje nurodytas nusikaltimas) ir jis garso įrašymo priemonėmis užfiksavo pokalbį, kurio metu jam buvo siūlomas kyšis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šioje byloje taip pat atkreipė dėmesį, kad ekspertizė nepaneigė garso įrašo tikrumo, o žemėsnių instancijų teismai pripažino šį garso įrašą įrodymu tinkamai vadovaudamiesi visomis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, kasacinis teismas konstatavo, kad šioje byloje nei asmens teisė į privatumą, nei duomenų pripažinimo įrodymais taisyklės nebuvo pažeistos.

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424-696/2016)

 

Raktažodžiai: pokalbių įrašinėjimas, ar galiu įrašinėti pokalbius su kitais asmenimis, ar galima įrašinėti pokalbius

 

_______

Atstovaujame klientams baudžiamosiose, administracinėse, civilinėse bylose. 

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ar darbo ginčų komisija gali priteisti bylinėjimosi išlaidas?

Taip. 

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriaus nuostatomis, darbo ginčų komisija (toliau – DGK) nagrinėja nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo ir šio skyriaus normos nenumato galimybės atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidų. Tačiau Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 dalis nustato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais bei DGK Nuostatais. DGK darbo reglamento 2 dalis taip pat skelbia, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais teisės aktais bei DGK reglamentu.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo priskirtinas Darbo ginčų komisijos kompetencijai, kuri, kaip aukščiau paminėta, savo veikoje vadovaujasi ne tik Darbo kodeksu, bet ir Civilinio proceso kodeksu. Išnagrinėjusi darbo ginčą komisija privalo išspręsti visus su tuo ginču susijusius klausimus, atkurdama teisinę taiką tarp ginčo šalių, o ne užprogramuodama naują teisminį ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kasyba “ v. AB Lietuvos taupomasis bankas, bylos Nr. 3K-7-861/2001), jei DGK sprendime neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, teismas vadovaujasi CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato teismo teisę priimti papildomą sprendimą.

 

Raktažodžiai: Darbo ginčų komisija, darbo ginčų komisijos teisė, bylinėjimosi išlaidų priteisimas

 

_______

Atstovaujame fiziniams ir juridiniams asmenims darbo ginčų komisijose, rengiame pareiškimus, atsiliepimus ir kitus su darbo ginčais susijusius dokumentus. 

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ar direktorius atsako už aplaidų įmonės buhalterijos tvarkymą?

Ne, jei samdo buhalterį.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-139/2016 pažymėjo, kad buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu); buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko.

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai.

Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Raktažodžiai: Buhalterinė apskaita, aplaidi buhalterinė apskaita, direktoriaus atsakomybė

 

_______

Teikiame visas su verslu susijusias teisines paslaugas, konsultuojame akcininkų, vadovų, darbuotojų atsakomybės ir rizikos valdymo klausimais.

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ar galima atleisti bendrovės direktorių jo nedarbingumo laikotarpiu?

Taip. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-397/2007 pasisakė, kad nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimti disponuoti bendrovės turtu. Teismas nurodė, kad šio vienasmenio bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti bendrovės vadovas. Bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumo. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini.

 

Raktažodžiai: direktoriaus atleidimas, atleidimas iš darbo, įmonės vadovo atleidimas, vadovo atleidimas

 

_______

Teikiame visas paslaugas, susijusias su darbuotojų įdarbinimu, darbo sutarčių vykdymu ir darbuotojo ar jų grupės atleidimu.

Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt

Ką daryti praleidus terminą palikimui priimti?

Kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba, jei faktiškai valdote paveldėtiną turtą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimą nustato Lietuvos CPK 576 straipsnis, kuriame numatyta, jog pareiškimas paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas.

Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta.

LR Civilinio kodekso 5.57 str. numato, jog teismas šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo Kasacinio teismo praktika yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Pateikus teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas užklausia susijusių valstybinių institucijų dėl turto paveldėjimo galimybių, taip pat patikrina turto paveldėjimo faktus ir priima nutartį, jei pagrįstai paaiškinamos termino praleidimo priežastys ir teismas jas vertina kaip svarias, atnaujinti terminą palikimui priimti.

Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino, tačiau dėl tokio fakto nustatymo taip pat reikia kreiptis į teismą, jei yra praleistas 3 mėnesių kreipimosi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo terminas.

 

Raktažodžiai: praleistas terminas palikimui priimti, praleistas terminas, palikimo priėmimas, pavėluotas palikimo priėmimas

 

_______

Rengiame pareiškimus teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Procesas atliekamas greitai, teismas paprastai sprendimą priima per kelias savaites nuo pareiškimo pateikimo dienos.

 Išsamesnė konsultacija telefonu +370 687 66993 arba el. paštu info@dejure.lt